Pranešimas apie įgytą Švedijos pilietybę

Sukurta 2014.06.12 / Atnaujinta 2021.01.07 08:18

Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 2 mėnesius nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos raštu pranešti apie tai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai arba Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Lietuvos Respublikos pilietis, šio įstatymo 411 straipsnyje nustatyta tvarka pateikęs prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimo, laikomas pranešusiu apie kitos valstybės pilietybės įgijimą.

Norėdami informuoti apie įgytą Švedijos pilietybę ambasadai asmeniškai turite pateikti:

  • pranešimą suaugusiam arba vaikui (galima surašyti ambasadoje);
  • išrašą apie Švedijos pilietybės įgijimą, išverstą į lietuvių kalbą ir švedišką pasą (jeigu asmuo jau turi švedišką pasą);
  • grąžinti Lietuvos Respublikos išduotus asmens tapatybės dokumentus (pasą ir/ar asmens tapatybės kortelę).

Pranešimai paduodami tiesiogiai atvykus į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas), per įgaliotą asmenį ar kitą atstovą (toliau – atstovas), taip pat elektroniniais ryšiais, o į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ar konsulines įstaigas (toliau – konsulinė įstaiga) – tiesiogiai atvykus arba elektroniniais ryšiais.

Dokumentai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės, teikiami elektroniniais ryšiais, turi būti pasirašyti kvalifikuotu elektroniniu parašu arba suformuoti elektroninėmis priemonėmis, kurios leidžia užtikrinti teksto vientisumą ir nepakeičiamumą.

Pilietybės įstatymo 26 straipsnio 3 dalis numato, kad asmuo, nustatytu laiku neįvykdęs šios pareigos, atsako pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

Pilietybės įstatymo 7 straipsnis taip pat numato atvejus, kai Lietuvos Respublikos pilietis gali būti kartu ir kitos valstybės pilietis:

  • Lietuvos Respublikos pilietybę ir kitos valstybės pilietybę įgijo gimdamas;
  • yra asmuo, ištremtas iš okupuotos Lietuvos Respublikos iki 1990 m. kovo 11 d.;
  • yra asmuo, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. (neapima asmenų, kurie po 1940 m. birželio 15 d. išvyko iš Lietuvos teritorijos į buvusią Sovietų Sąjungos teritoriją);
  • yra šio straipsnio 2 ar 3 punkte nurodyto asmens palikuonis;
  • sudarydamas santuoką su kitos valstybės piliečiu dėl to savaime (ipso facto) įgijo tos valstybės pilietybę;
  • yra asmuo – Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu jį, iki jam sukako 18 metų, įvaikino kitos valstybės piliečiai (pilietis) ir dėl to jis įgijo kitos valstybės pilietybę;
  • yra asmuo, kuris išsaugojo Lietuvos Respublikos pilietybę arba kuriam Lietuvos Respublikos pilietybė buvo grąžinta dėl to, kad jis turi ypatingų nuopelnų Lietuvos valstybei;
  • yra asmuo, kuris gimdamas įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę, o kitos valstybės pilietybę, iki jam sukako 18 metų, įgijo ne gimdamas.

Naujienlaiškio prenumerata